Vingiorykštės žolėje yra flavonoidų (apie 0,5%), glikozido spireino, rauginių medžiagų, organinių rūgščių (salicilo), vanilino, karotino, terpenų, 300 mg proc. vitamino C, eterinio aliejaus (žieduose apie 0,2%), kuriame yra salicilo aldehido bei metilsalicilo esterio, ir kitų medžiagų.

Vingiorykštės žiedai vartojami galvos ir dantų skausmui malšinti, karščiui mažinti, žaizdoms valyti, kaip diuretiniai (šlapimą varantys) bei anti-reumatiniai (dėl juose esančių salicilo rūgšties darinių) vaistai. Vingiorykštės preparatais gydomos inkstų, šlapimo pūslės ir širdies ligos.

Liaudies medicinoje ši vaistažolė buvo plačiai vartojama karščiuojant, sergant sloga, gripu, angina ar bronchitu. Nuoviru buvo gydomos virškinamojo trakto, plaučių ligos. Išoriškai žolės nuoviru buvo plaunamos votys, egzemos, gydomos kitos odos ligos. Smulkiais sutrintais žiedų milteliais buvo barstomos kūdikių iššutusios vietos.

Kadangi Filipendula ulmaria L. pasižymi žarnyno veiklą tonizuojančiomis ir koreguojančiomis savybėmis, tai britų farmakopėjoje ji nuo seno yra viena svarbiausių žolelių, vartojamų virškinamojo trakto ligoms gydyti, ypač diarėjai (viduriavimui).

Skonis malonus, šiek tiek saldus ir aromatingas.

Panaudojimas: gerti kaip arbatą. Galima pasigaminti nuovirą ir naudoti išoriškai.

Gamybos procesas: natūraliai užaugintos žolelės surenkamos rankomis, atrenkamos. Tuomet džiovinamos žemoje temperatūroje visiems vitaminams ir mineralams išlaikyti.

Sudedamosios dalys: 100% vingiorykštė.

Kilmės vieta: Lietuvos ūkis.

Laikymo sąlygos: tamsioje vėsioje vietoje. Pakuotę visada laikyti uždarą, kad būtų išvengta užterštumo.