Kokia druska sveikiausia?
Druska turi savyje natrio ir chloro. Šie du elementai yra būtini gyvybei, tai reiškia, kad mums jų reikia, kad išgyventume ir atliktume daugybę svarbių biologinių procesų.
Druska prisideda prie tokių procesų kaip:
– Kraujospūdžio reguliavimas
– Skysčių balansas ląstelėse ir aplink
– Maistinių medžiagų pernešimas į ląsteles ir iš jų
– Smegenų veikla
– Nervų perdavimas
– Virškinimo ir medžiagų apykaitos gerinimas
– Antinksčių funkcijos palaikymas.
Tad kokią druską naudoti?
Kviečiu apie tai perklausyti video arba skaityti žemiau:
- HIMALAJŲ DRUSKA
- Pakistano kasyklos
- Kalis, kalcis, magnis, geležis, etc. (viso apie 84 mineralus)
- Minimalus, nėra pridedamų cheminių medžiagų
- Rožinė
- KOŠERINĖ DRUSKA
- Druskos telkiniai
- Natrio chloridas, gali būti ir kitokių (pvz. kalis, kalcis, magnis).
- Minimalus, nėra pridedamų cheminių medžiagų
- Balta
- JŪROS DRUSKA
- Jūros vanduo
- Natris, chloridas, magnis, kalcis, kalis, gali būti ir kitokių
- Minimalus, nėra pridedamų cheminių medžiagų (nebent randamų natūraliai jūroje)
- Balta, pilka, rožinė, juoda
- STALO DRUSKA
- Druskos telkiniai
- Natrio chloridas, jodas
- Itin apdorota, dažnai pridedami priedai
- Balta
Himalajų druska
Ji yra kasama tik iš vienos vietos pasaulyje – Pakistano, susiformavusi prieš daugiau nei 250 milijonų metų (galimai) ir yra neapdirbta, nes surenkama ir apdorojama rankomis.
Ši druska papildomai turi kalio, kalcio, magnio ir geležies. Ir nors natrio kiekis jos panašus kaip ir stalo ar jūros druskų – ji laikoma sveikesne nes turi papildomus mineralus.
Košerinė druska
Orginaliai ji naudojama buvo Žydų religiniams tikslams, o jos pavadinimas atsirado dėl proceso angliškai vadinamu “koshering”, kuris paprastai kalbant “ištraukia” iš mėsos kraują.
Ji išgaunama iš įprastos druskos ir yra apdorojama.
Košerinė druska neturi jodo ir neturi lipnumą reguliuojančios mediagos, dėl to ji turi tendenciją gavusi oro sulipti. Ji turi tokių mineralų kaip kalcis, magnis, kalis.
Ji nėra tinkama konservavimui, tačiau tinka gamybai ir yra itin tinkama mėsos druskinimui.
Jūros druska
Išgaunama iš įvairių jūros dugnų, tuomet džiovinama. Gali turėti cinko, kalio, magnio ir geležies.
Ji dažnai yra natūralesnė nei stalo druska. Tačiau jos yra ir rafinuotos ir nerafinuotos, todėl svarbu jei ją naudojate įsigyti tą, kuri yra neapdirbta.
Pasaulyje jūros druska vis labiau nurašoma dėl to, kad ji išgaunama iš jūrų, kurios šiandien yra vis labiau užterštos.
Stalo (valgomoji) druska
Ši druska turi jodo ir lipnumą reguliuojančios medžiagos.
Problema su šia druska yra tai, kad ji yra itin apdirbta ir turi chemikalų. Stalo druska papildomų mineralų neturi.
D. U. K.
Kokią druską naudoti turint aukštą kraujospūdį arba tendenciją organizme besikaupiantiems skysčiams?
Visos šios druskos turi didelius natrio kiekius, todėl jei turite problemų su kraujospūdžiu arba skysčių kaupimusi – nei viena nėra geresnė.
Tokiu atveju naudokite mažiau druskos arba rinkitės tokią, kuri turi sumažintą natrio ir padidintą kalio chlorido kiekį.
Kokią druską naudoti kasdienoje?
Galite naudoti bet kurią iš trijų druskų: himalajų, košerinę arba jūros.
Svarbiausia nenaudoti stalo druskos, nes ji neturi papildomų mineralų, yra itim apdirbta, bei turi chemikalų.
Aš asmeniškai labiausiai mėgstu himalajų druską, dėl to kad ji turi mineralus, tinka viskam virtuvėje, nėra stipriai apdribama ir yra išgaunama iš šaltinio, kuris yra susiformavęs labai seniai (todėl mano prielaida tokia, kad ji neturi tiek užterštumo kiek kitos druskos).
Kiek naudoti druskos per dieną?
Įvairios sveikatos organizacijos (Amerikos Širdies Asociacija, Medicinos Institutas IOM, etc.) per dieną rekomenduoja suvartoti iki 1,5-2,3 g natrio (tai yra lygu maždaug vienam šaukšteliui druskos).
Tačiau yra žinoma, kad žmonės turintys normalų kraujo spaudimą gali neturėti naudos iš tokio druskos vartojimo (*).
Tyrimas (*) su 133 000 dalyvių parodė, kad neskaitant aukštas ar žemas kraujo spaudimas, suvartojantys mažiau nei 3g natrio turėjo didžiausią širdies bei mirties riziką, suvartojantys 7g – mažesnę, o mažiausią – tie, kurie suvartojo 4-5 g natrio per dieną.
Turintys aukštą spaudimą, diabetą, inkstų sutrikimus yra jautresni dėl neatrio sukylančiam kraujo spaudimui. Tokiais atvejais druskos reiktų vartoti mažiau.
Atrodo, kad visgi auksinis viduriukas yra 1-2 arbatiniai šaukšteliai druskos per dieną. Tačiau svarbu siekti, jog ši druska būtų naudojama gaminant patiems, o ne vartojant produktus, kurie yra apdirbti ir turi itin daug pridėtinės druskos.
Kodėl man norisi druskos?
Kartais organizmui iš tiesų trūksta su druska gaunamų mineralų, tačiau druskos noras gali rodyti ir šias kondicijas: dehidratacija, migrena, stresas, Adisono liga, Barterio sindromas, cistinė fibrozė.
Dažniausiai pasitaikantis atvejis – dehidratacija. Ji gali pasireikšti šiais simptomais: šalta, drėgna oda; galvos svaigimas ir skausmas; nuotaikos pokyčiai; troškulys; greitas širdies plakimas; raumenų spazmai ar mėšlungis; pykinimas; nuovargis.
Dehidratacija gali pasieikšti ir dėl elektrolitų trūkumo ir disbalanso (jų daugumą gali patenkinti druskos su mineralais vartojimas), arba atvirkščiai – dėl per didelio natrio kiekio organizme.
