Protarpinis badavimas gerina atsparumą insulinui, reguliuodamas žarnyno mikrobiotą ir tulžies rūgščių metabolizmą esant nutukimui (mokslinis tyrimas)
Tyrimas atskleidė, kad protarpinis badavimas gerina atsparumą insulinu ir reguliuoja žarnyno mikrobiotos bei tulžies rūgščių pusiausvyrą. Šie pokyčiai gali reikšmingai sumažinti nutukimo ir jo sukeltų komplikacijų riziką.
Pagrindinė informacija
- Publikuota: 2024 m.
- DOI: 10.1002/mnfr.202400451
- Žurnalas: Molecular Nutrition & Food Research
- Tyrimo autoriai: Sha Lei, Guanghui Liu, Shouli Wang, Guannan Zong, Xiaoya Zhang, Lingling Pan, Junfeng Han
- Raktažodžiai: tulžies rūgštis, žarnyno mikrobiota, atsparumas insulinui, protarpinis badavimas, nutukimas
Tyrimo išvados ir rekomendacijos
Tyrimas parodė, kad protarpinis badavimas sumažina riebalinio audinio uždegimą, skatina baltųjų riebalų rudinimą bei reguliuoja žarnyno bakterijų sudėtį, ypač didindamas naudingosios Akkermansia muciniphila gausą.
Rekomenduojama protarpinį badavimą įtraukti į svorio valdymo strategijas nutukimo prevencijai ir gydymui.
Be to, šis metodas gali būti naudingas siekiant sumažinti atsparumą insulinui ir gerinti medžiagų apykaitą.
Daugiau informacijos apie protarpinį badavimą, būdus, kaip tai daryti ir pan. rasite čia: https://tavosveikata.lt/protarpinis-badavimas/
Kaip vyko tyrimas
Tyrime dalyvavo C57BL/6J pelės, šeriamos įprasta arba riebių produktų dieta.
Po 12 savaičių jos buvo suskirstytos į dvi grupes: ad libitum šėrimo (kontrolinė) ir badavimo grupė (kas antrą dieną badavo).
Per 8 savaites stebėti pokyčiai svoryje, gliukozės tolerancijoje, insulino atsparume bei žarnyno mikrobiotos ir tulžies rūgščių metabolizme.
Tyrimo rezultatai
- Svorio mažėjimas ir riebalų masės sumažinimas: badavimo grupėje reikšmingai sumažėjo kūno svoris, riebalų masė ir adipocitų dydis, lyginant su kontroline grupe.
- Insulino atsparumo gerinimas: badaujanti grupė pagerino gliukozės toleranciją, sumažino insulino lygį ir HOMA-IR rodiklius.
- Riebalinio audinio uždegimo mažinimas: badaujanti grupė sumažino pro-uždegiminių makrofagų (M1) gausą ir skatino baltųjų riebalų rudinimą (padidėjo UCP-1 ekspresija).
- Žarnyno mikrobiotos pertvarka: Pastebėtas Akkermansia muciniphila padidėjimas 10 kartų ir sumažėjęs Firmicutes bakterijų 50%.
- Tulžies rūgščių profilio pokyčiai: badavimas padidino bendrą tulžies rūgščių kiekį dvigubai, ypač 12𝛼-hidroksilintų rūgščių koncentraciją.
